Telšiuose rengiamas antrasis baletą, istorinį ir šiuolaikinį šokį jungiantis projektas – festivalis „ŠOK’as“. Festivalio tema – šokio evoliucija nuo romantizmo iki šių dienų. Šokio festivalio programa sukurs kontrastą tarp klasikinio romantinio baleto ir šiuolaikinio suvokimo apie šokį.  Projekto eigoje, šokio dirbtuvių metu, Telšių Žemaitės dramos teatro šokio studija (ŽDT) sukurs šokio spektaklį – premjerą vaikams, kuri bus pristatoma festivalio metu. Ūgtelėjusiems žiūrovams ir jų šeimoms bus pristatomas „CODA” baleto šokių mokyklos baletas vaikams „Metų laikai. Nuo baleto iki…“. Tai jaukus elegantiškas, paslaptimi alsuojantis šokio spektaklis apie keturis metų laikus. Jaunimo auditorijai nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos baleto koncertas ir  šiuolaikinio šokio spektaklis pasirinktas neatsitiktinai. Romantizmo epochos įkvėpta choreografija, pozų elegancija, šokio lengvumas ir lėtas tempas, kad žiūrovas turėtų laiko pasvajoti ir atsiduoti kūrybinei vaizduotei. Gražiausios choreografinės kompozicijos ir variacijos iš klasikinių baletų. Suaugusiųjų auditorijai pasirinkti du spektakliai. Baltijos Baleto teatro baletas „ Vaivos juosta“ dviejų dalių , baleto spektaklis, sukurtas remiantis senovės lietuvių liaudies legenda apie Vaivą, Perkūną ir Straublį. „Nuepiko” šokio spektaklis „Perdegimas”. Tai degus pasakojimas apie šiandieninį mūsų būvį. Gyvename aplinkoje, kur žinios sensta greičiau, nei pavyksta jas perskaityti, o skubėti kiekviename žingsnyje darosi ne tik natūralu, bet ir madinga. Darosi sunku nepasimesti, sustoti ir „neperdegti”.

Šokio festivalyje planuojama suorganizuoti kūrybines dirbtuves šokėjų ir atlikėjų bendruomenei kurias ves profesionalūs choreografai. Tai balerina Kristina Tarasevičiūtė, choreografai Marius Pinigis ir Lina Puodžiukaitė – Lanauskienė.

Antrasis ŠOK‘as jau Telšiuose

Spalio 19-osios vidurdienį elegantišku žingsniu po metų pertraukos į Telšius sugrįžo Telšių Žemaitės dramos teatro organizuojamas jau antrasis Profesionalaus šokio festivalis ŠOKAS 2022-ieji. Šio projekto, kurio idėja – pristatyti žiūrovui profesionalųjį šokį: baletą, istorinį bei šiuolaikinį šokį, – autorė Ina
Levickenė.

Festivalis simboliškai pradėtas jaukiu, paslapties ir ekspresyvumo kupinu Šokių mokyklos CODA koncertu jaunesniojo amžiaus žiūrovui ir visai šeimai ,,Metų laikai. Nuo baleto iki…“, kurio choreografė – Inga Briazkalovaitė, režisierė – Rūta Bunikytė. Ypač gausiai susirinkę jaunieji žiūrovai skirtingu šokio ritmu keliavo per visus keturis metų laikus, kurie bendroje darnoje yra didysis laiko ciklas, išryškinantis žemės grožį. Metų laikai – lyg išmintingi mokytojai, lyg gamtos kaitos žemėlapis, kuriame kiekvienas turi savo spalvą ir stilių: žiema – graviūra, pavasaris – akvarelė, vasara – nutapytas paveikslas, ruduo – visų jų mozaika.

Viso koncerto, kuriame keitėsi vienas už kitą ekspresyvesni šokiai, metu žaismingi akrobatinių triukų bei klasikos deriniai tarsi užbūrė žiūrovų žvilgsnį ir net pasibaigus spektakliui jie kurį laiką liko nuščiuvę, tikėdamiesi tolesnio vis besikeičiančių šokių ritmo.

Belieka džiaugtis, kad taip gyvai emocingai priimtas šis pirmasis jau tradiciniu tampančio profesionaliojo šokio festivalio ŠOKAS 2022-ieji spektaklis tikrai ne vieną šiandienos žiūrovą ateity sugrąžins į teatro žiūrovo kėdę, o gal net į sceną.

Irena Daubarienė,

ŠOK‘as šokio spektaklyje ,,Rekonstruoti“

Jau įsibėgėjantis II Profesionalaus šokio festivalis Telšiuose ŠOKAS 2022-ieji spalio 21-osios vakarą žiūrovus pakvietė į antrąjį spektaklį – ,,Rekonstruoti“, kurio idėjos autorė ir choreografė – Miglė Praniauskaitė, kartu su Karolina Indre Žvinyte, Vincenta Gurauskaite pati šokanti spektaklyje. Vienas iš spektaklio įkvėpimo šaltinių – žymus amerikiečių komikas George‘as Carlinas ir jo kalba „Saving the planet“ /„Planetos išgelbėjimas“/, kurios ištrauka skamba ir spektaklyje.

Spektaklio žiūrovas vos įėjęs į salę nuo pirmos akimirkos patenka į vyksmą scenoje ir išgyvena momentinį diskomfortą, dar ieškodamas savo sėdimos vietos susitikęs savo ritmu scenoje žingsniuojančių šokėjų žvilgsnius… Akimirką apima jausmas, kad esi pavėlavęs ir kažką praleidęs šiame kontekste, į kurį ką tik patekai. Šis spektaklio intro – stipri aliuzija į mūsų kasdienybę, kurioje tiesiog fiziškai nebespėjame visko aprėpti, o taip norisi būti žinioje, kontekste…

Netrukus prasidėjus spektakliui, žiūrovas įtraukiamas į tokį veiksmo intensyvumą, kad buvo galima pamiršti net kvėpuoti. Stebint spektaklį ne kartą kilo mintis, kad mene nėra nieko, ko dar nėra ar negali būti gyvenime, tad ir šiame spektaklyje šokio kalba hiperboliškai, alegoriškai žiūrovas susitinka su savo paties gyvenimu, kuriame vis daugiau ir net labai daug mechaniškumo, prisiderinimo, bandymo spėti, net blaškymosi, norint tinkamai viską rekonstruoti, dažnai primiršus ar net pamiršus, kad Žemės planeta puikiausiai gyvuoja milijonus metų ir gamta tebėra išlaikiusi natūralų ritmą, kai žmogus siekia aprėpti neaprėpiama iki maksimalaus paties susiliejimo su vis intensyvėjančiu mechanišku gyvenimo būdu.

Profesionaliai, su milžiniška energija ir, rodos, taip natūraliai iš vidaus besiveržiančia jėga šokėjų nuo pirmos iki paskutinės spektaklio akimirkos dovanotas sceninis atlikimas abejingų nepaliko ir sukėlė tikrą kultūrinį šok‘ą. Be galo džiaugiamės, kad Telšiuose galėjome išvysti šį spektaklį, kuris 2016 m. nominuotas Auksiniu scenos kryžiumi už Metų debiutą.

Irena Daubarienė

Spalio 27-osios vakarą kūrybinį ŠOK‘Ą Žemaitijos sostinėje tęsė Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos šokėjai, kurių į Telšius atvyko gausus būrys, per 40-imt 4–12 klasių baleto skyriaus mokinių ir jų mokytojų. Įspūdingame dviejų dalių pasirodyme žiūrovai išgyveno begalę prabangiausių emocijų. Lengvumą keitė stiprumas, lėtumą – greitumas, susižavėjimą – nuostaba… Šokio kalbos metaforos pasirodymuose įvairiaspalvės, turtingos, elegantiškos.

Pirmojoje vakaro dalyje – šokio spektaklyje, sukurtame pagal Antonijaus Vivaldžio muziką ,,Metų laikai“ /idėja ir choreografija Linos Puodžiukaitės – Lanauskienės, kostiumų dailininkė – Rūta Biliūnaitė,  pasakojama apie moterį, kurioje slypi maža mergaitė, mergina, viliokė, motina ir ragana žiniuonė. Organizatoriai pristato, kad ,,Šis šokis taip pat apie tas mergaites, merginas ir moteris, kurios yra šalia mūsų kasdien, – apie mūsų mamas, dukras, seseris ir žmonas. Apie mažus stebuklus, kuriuos diena iš dienos jos kuria; stiprybę, kuri leidžia dienom naktim rūpintis savo vaikais ir tėvais; šilumą, kurią moteris atneša į namus kaip žmona; grožį, kuris priverčia pasukti galvą gatvėje“. Anot pačios režisierės Linos Puodžiukaitės – Lanauskienės, sumanymas sukurti ,,Metų laikus” kilo skaitant anglų rašytojo Roberto Graves’o knygą ,,Baltoji deivė”. Ši knyga lėmė tai, kad sukurtame spektaklyje į metų laikų kaitą žvelgiama per moterišką liniją. Ankstyvą skaidrų pavasarį gimusi nekalta mergaitė bręsta, suauga, įsimyli, pasiekia pilnatvę ir gūdžią žiemą virsta negailestinga ragana žiniuone. Iki tol, kol, atėjus naujam pavasariui, ją vėl pakeis jauna mergaitė“.

Antrojoje vakaro dalyje-baleto koncerte ,,Nuo romantizmo iki šių dienų“  Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos šokėjų dažniausiai soliniai pasirodymai pratęsė jau pirmojoje vakaro dalyje patirtą sielos puotą ir šokio žingsneliu nukėlė į pasakų ,,Pelenė“, ,,Miegančioji gražuolė“ bei kitų populiarių baletų epizodus.

Žavingi mokinių pasirodymai abejingų nepaliko. Žiūrovai netilstančiais plojimais pratęsė simbolinę šokio kalbą, nepaliaudami reikšti dėkingumą už įspūdingą, elegantišką, jautrų, estetišką, prabangų, ypatingos šviesos kupiną  šio, vis tamsėjančio, metų laiko vakarą.

Irena Daubarienė

Telšiuose vykstant II Profesionalaus šokio festivaliui ŠOKAS 2022-ieji ir Žemaitijos sostinės gyventojams bei miesto svečiams turint unikalią galimybę stebėti skirtingus profesionalaus šokio meno pasirodymus, jaunieji Telšių Žemaitės dramos teatro šokėjai išnaudoja galimybę kartu su profesionalais mokytis, dalyvaudami kūrybinėse dirbtuvėse, kurių metu mokosi kūrybiškai judėti žeme, improvizuotai jungti judėjimą ant žemės ir atsistojus, jungti judėjimą su vaizduote ir bendrai semiasi patirties iš šiuolaikinio šokio ir teatro profesionalų.

Ketvirtasis II Profesionalaus šokio festivalio ŠOKAS 2022-ieji vakaras žiūrovus, tarp jų didelę dalį jau ištikimų festivalio gerbėjų, pakvietė į šokio spektaklį
,,Perdegimas“, kurio idėja – šokio trupės ,,Nuepiko“, choreografija ir šokis: Adrian Carlo Bibiano (Mariaus Paplausko), Mariaus Pinigio, Andriaus Stakelės, muzikos kompozitorius – Andrius Stakelė, šviesų dailininkas – Vladimiras Šerstabojevas/Monika Šerstabojevaitė.
Minėtos šokio trupės nariai spektaklyje imasi tyrinėti ir menine kūno kalba interpretuoti šiame laikmetyje ypatingai aktualų perdegimo“ reiškinį ir tai daro ne moralizuodami ar apie tai kažką įrodinėdami, o tiesiog leisdami pačiam žiūrovui kartu išgyventi ir patirti begalę stiprių jausmų bei emocijų.
Jau pati spektaklio pradžia nuo pat pasižiūrėjimo į bilietą buvo netikėta ,nes jame nebuvo tikslios vietos. Simboliška, kaip ir gyvenimo pasirinkimuose, kiekvienas žiūrovas galėjo pasirinkti, kur sėsti: arčiau ar truputį tolėliau, nors didelio pasirinkimo nebuvo: visi žiūrovai spektaklį žiūrėjo pačioje scenoje, sėdėdami jos pakraščiuose aplink spektaklio veiksmo ,,aikštę“… Žodžiu, šįkart kiekvienas žiūrovas kartu buvo ir veikiantysis, nes ,,perdegimo“ tema nei abejingų, nei atsitraukiančių nepalieka. Stebėdamas nuo pat pirmos iki paskutinės akimirkos ypatingai intensyvų spektaklio vyksmą, žiūrovas stiprioje akistatoje su savimi, per save išgyveno, išjautė bejėgiškumą, neviltį, kančią, skausmą, liūdesį, troškimą padėti ir absoliučią nežinomybę, kaip??? Tuo pačiu žiūrovas dalyje spektaklio scenų iš arti pamatė ir savo bėgimo/sukimosi lyg užburtame rate, atiduodant iki paskutinio syvo visas gyvybines galias, absurdiškumą… Žvelgiant į maksimaliai išsekusį žmogų/ žmones (spektaklio veikiančiuosius) ne kartą kilo aiškumas, kokiu silpnu apvalkalu tampa kūnas, kai jo nebeneša dvasia, kai ji tiesiog sudega… Ir kokių milžiniškų pastangų, ir net ne savo, kai jau viskas sudeginta, o kito prireikia, kad po ,,vidinio gaisro“ žmogus galėtų pajudinti vos vieną pirštelį…
Apskritai šio spektaklio refleksija sunkiai nusakoma žodžiais, nes stebint iki nuogumo atvirą spektaklio vyksmą ligi aštrumo, absoliutaus grynumo sureikšmėjo įprastų, kasdien vartojamų žodžių prasmės. Kiekvienas žiūrovas, žinoma, pagal savo patirtį, išgyveno asmenišką vidinę dramą nuo eiti ir klupti, kristi ir kilti, laikytis ir pasileisti, nebežinoti ir susivokti, būti ir beveik nebūti iki savęs atidavimo kitam su milžiniškom pastangom, kantrybe, be išlygų, tikint, kad dvasia dar įžiebs gyvasties ugnies.
Spektaklio metu lyg iš šalies stebėtas, tačiau daugeliui pažįstamas kosminis šiandienos tempas, atiduodant save iki paskutinės ląstelės, nejučia ėmė stabdyti vidų ir kelti klausimus: kur ,,stop“, kaip jį įjungti, kaip atpažinti, kol dar dvasia gyva… Juk net tuomet, kai išorėje atrodom tokie rimti, kostiumuoti, vidus gali cypti, džergžti, traškėti, sproginėti (tą įtaigiai atliepia spektaklio muzika), imdamas energiją jau iš nykstančių vidinių resursų… Ir išties neaišku, kiek tai vėliau kainuos… Ir ne tik asmeniškai, bet ir šeimai, draugams, giminei, tautai, pasauliui…

Lapkričio 6-osios, sekmadienio, vakarą ištikimieji bei nauji šokio meno gerbėjai Telšiuose rinkosi jau į finalinį, penktąjį,  II Profesionalaus šokio festivalio ŠOKAS 2022-ieji reginį – Baltijos baleto teatro baletą ,,Vaivos juosta“, choreografė Marija Simona Šimulynaitė, baleto muzika – lietuvių kompozitoriaus impresionisto Vlado Jono Jakubėno. Baleto solistai – Kristina Tarasevičiūtė, Evelina Fokina, Igoris Zaripovas, Pijus Ožalas, Simonas Laukaitis. Kaip pristato patys kūrėjai, ,,spektaklio ašis – Vinco Krėvės apsakymas apie Saulės dukrą audėją – Vaivą (mitinė gėrio ir grožio deivė) bei jos istoriją su žemės gyventoju, muzikantu Straubliu (lietuviškas Orfėjas) ir aršiuoju dangaus valdovu Perkūnu (lietuvių Panteono vyriausias dievas).“

Spektaklyje puikiai išsipildo jo kūrėjų tikslas – leisti žiūrovui nukeliauti į gražią pasaką, kurios veiksmas vyksta žemėje, danguje bei po vandeniu, ir patirti jautrią jos prasmę, kurią atskleisti padeda žaismingos videoinstaliacijos, puiki choreografija bei kontrastingi alegoriniai kostiumai. Baleto vyksme lengvumą, eleganciją, šviesą keičia aršumo, tamsos, blogio protrūkiai, kurie akivaizdžiai simbolių kalba pademonstruoja amžiną visų laikų klasiką – šviesa ir tamsa, gėris ir blogis, grožis ir bjaurastis visuomet yra tuo pačiu metu, per amžius tęsiasi ši kova, kurioje šviesos, nors ir patiriančios stiprius išbandymus, nepalyginamai daugiau ir ji pakylėja dvasią kilti, veržtis  pirmyn, aukštyn. Vienu metu finaliniame festivalio spektaklyje buvo galima atpažinti atsikartojantį motyvą iš ankstesnio spektaklio ,,Perdegimas“: gyvenimo įvykiai, iššūkiai gali kuriam laikui  atimti jėgas, tačiau žmogaus vidinė jėga, ypatingai sustiprinta meilės, bendrystės, triumfuoja ir jos nenugali net mirtis (Vaiva palikusi Perkūno rūmus, kuriuose jautėsi belaisve, parbėga/grįžta į Baltijos jūros krantą, kur susitinka savo mylimąjį Straublį, ir nors netrukus, partrenkta Perkūno, miršta, jos siela tampa Vaivos juosta arba kitaip – vaivorykšte, kuri tapo įkvėpimo, laimės, taikos simboliu).

Šio vakaro spektaklyje stiprus vyksmas vyko nuo pradžios iki pabaigos. Žvelgiant į visus penkis II Profesionalaus šokio festivalio ŠOKAS 2022-ieji spektaklius kaip visumą galima pastebėti per visus juos einantį nuoseklų vyksmą ir netgi atskirą siužetinę liniją: prasidėjęs ,,Metų laikais…“, perėjęs per ,,Rekonstruoti“ ir vėl, jau kitu rakursu, atskleidęs ,,Metų laikus nuo Romantizmo iki šių dienų“, patyręs, ką reiškia ,,Perdegimas“, festivalis baigiasi ,,Vaivos juosta“ – simboline šviesos, gėrio, vilties pergale.

II Profesionalaus šokio festivalis ŠOKAS 2022-ieji akivaizdžiai parodė, kad Telšiuose vis gausiau profesionalaus šokio gerbėjų,  kad festivalio  spektakliai jau tradiciškai tampa gaiviu šviesos gurkšniu stipriai tamsėjančiame metų pabaigos laike. Belieka palinkėti idėjos autorei ir festivalio ,,ŠOK‘as“ sielai – choreografei profesionalei Inai Levickienei ir visai Telšių Žemaitės dramos teatro komandai.

2022 m. gruodžio 14 ir 16 d. Telšių Žemaitės dramos teatre įvyko PREMJERA „Spalvotas sapnas” (idėjos autorė ir režisierė Ina Levickienė). Nepamirštamos repeticijos šokių salėje bei kūrybinės dirbtuvės su viena žymiausių Lietuvos balerinų – Kristina Tarasevičiūte bei kitais žymiais Lietuvos choreografais, suteikė galimybę Jums pristatyti baleto žanro pastatymą Telšiuose. Šokio miniatiūra „Spalvotas sapnas” – tai tik pagrindinė dalis spektaklio, kurį nuotaikingai pradėjo teatro dailininkės Giedrės Slavinskienės sukurtos lėlytės. Smalsioji ZUZU (akt. Margarita Bladženauskaitė) ir svajingoji LULU (akt. Aistė Korkadinovaitė-Šiaudkulienė) mažuosius žiūrovus pakvietė į TIKRĄ sapną, nuostabiai jaukios realybės laiką, kuriame atgijo lėlės. O suaugusius, TIKIME, sugrąžino į vaikystę… Dėkojame ir nuostabiausių kostiumų dailininkei Ainai Zinčiukaitei už tikrovišką personažų atvaizdavimą scenoje, visiems mūsų teatro darbuotojams ir svarbiausia – jauniesiems šokėjams bei jų vadovei, idėjos autorei, Telšių Žemaitės dramos teatro choreografei Inai Levickienei.